BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


2025-ieji – M. K. Čiurlionio metai: pirmajame tarpinstitucinės Komisijos posėdyje aptartos jo kūrybos ilgalaikio įprasminimo kryptys

Data

2023 12 01

Įvertinimas
0
1.jpg

2025 m. Lietuvoje minėsiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Premjerės Ingridos Šimonytės pirmininkaujama jo Kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisija susirinko į pirmąjį posėdį. Jame aptartos jubiliejinių metų minėjimo kelrodės kryptys ir jų tęstinumo svarba, siekiant ne trumpalaikio M. K. Čiurlionio nuopelnų aktualizavimo, tačiau tęstinio daugiasluoksnės ir gausios dailininko ir kompozitoriaus kūrybos pažinimo Lietuvoje bei už jos ribų.

„Dėkoju visiems sutikusiems skirti savo laiką ir prisidėti prie Komisijos, kurioje, džiugu, visi matome bendrą tikslą – įprasminti šias metines taip, kaip to vertas Čiurlionis ir jo darbai. Įprasminti taip, kad tai netaptų formaliu, sulig jubiliejinių metų pabaiga išsisklaidančiu paminėjimu, o padėtų geriau pažinti ir pasididžiuoti Čiurlionio kūryba Lietuvoje bei dar labiau pagarsinti jos unikalumą už Lietuvos ribų“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Pirmajame komisijos posėdyje pristatyti aktualūs pasirengimo jubiliejiniams metams darbai, kuruojami Kultūros, Užsienio reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų. Komisijos nariai, tarp jų ir prie M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos bei tyrimų prisidėję kultūros ir meno atstovai, išskyrė svarbius akcentus sukakties minėjimui ir jo tęstinumo užtikrinimui.

„Čiurlionis – ne vienas iš daugelio, ne žymus tarp kitų žymių, bet ypatingas pasaulio kultūros reiškinys. Tai – Lietuvai tekusi dovana, o kartu ir atsakomybė. Atsakomybė kaip buvimo ir veikimo prasmė, džiaugsmas, arba – vargas. Iš mažos valstybės jis spindi chaoso pasaulyje, kaip kad spindi „Karalių pasaka“. Nėra šalies, kuri turėtų kitą tokį menininką – universalų, dvasingą ir vis dar besiskleidžiantį“, – sakė komisijos narys, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas ir M. K. Čiurlionio kūrybos žinovas prof. Vytautas Landsbergis.

Posėdyje pažymėta įvairių visuomenės ir amžiaus grupių, nuo moksleivių iki trečiojo amžiaus universitetų narių, sudominimo M. K. Čiurlionio kūryba svarba. Taip pat plačios geografinės įtraukties į minėjimo įvykius ir renginius aktualumas – ypač atsižvelgiant į platų kūrėjo biografinį ir kūrybinį pėdsaką įvairiose Lietuvos vietose. Akcentuotas ir tebeaugantis iškilaus kūrėjo tarptautinis pažinimas bei palankios galimybės jį toliau didinti, kultūrinės diplomatijos reikšmė skleidžiant žinią apie M. K. Čiurlionį.

Konkrečius pasiūlymus ir projektus proginių metų minėjimui koordinuos bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą užtikrins šiuo metu baigiama sudaryti M. K. Čiurlionio jubiliejaus koordinavimo darbo grupė. Jos sudarymas ir veiklos pradžia numatoma artimiausiu metu.