BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybės kanclerė: karas – didžiausias darnaus vystymosi priešas

Data

2023 12 14

Įvertinimas
0
LRVK20231213-7.jpg

Agresorei Rusijai pasiekus pergalę prieš Ukrainą, taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai, o kartu ir darnaus vystymosi tikslų pasiekiamumui, iškiltų didžiausias įmanomas pavojus, diskusijoje Seime sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Ypač svarbus šių tikslų įgyvendinimo dėmuo yra tikslūs, efektyviai valdomi ir progresą įvertinti leidžiantys duomenys – sritis, kuriai Lietuva skiria ir toliau skirs ypatingą dėmesį.

„Karas naikina gyvybę, didina skurdą, apriboja vaikų galimybes į švietimą, sukelia ekologines katastrofas, griauna ištisus miestus, dešimtmečiams užteršia gamtą ir padaro žemę nebenaudojamą, jis grąžina šalis dešimtmečiais ar šimtmečiais atgal pažangos kelyje“, – diskusijoje „Seimo vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje“ sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė, pažymėdama parlamentų vaidmenį remiant besiginančią Ukrainą ir raginant visuomenes nepavargti ją remti.

„Mūsų pareiga yra nuolatos priminti sau ir savo sąjungininkams, kad pasaulio ateitis sprendžiama mūšio lauke Ukrainoje“, – akcentavo Vyriausybės kanclerė.

Lietuvos pažangą įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus rodo ir tarptautinis įvertinimas – šiais metais Lietuva buvo pakviesta dalyvauti Jungtinių Tautų Pasaulinės darnaus vystymosi tikslų sintezės koalicijos Valdymo komitete. Šis formatas, kuriame Lietuvai atstovauja Vyriausybės kanclerė, sukurtas siekiant efektyvesnio JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslų įgyvendinimo.

„Kalbėdami apie darnaus vystymosi tikslų siekį čia, Lietuvoje, neturime pamiršti, kad jų atsiradimas ir svarba yra pasaulinė. Ir mūsų valstybės pažanga tiesiogiai arba netiesiogiai yra ir gali būti įtakojama padėties kitose valstybėse, kurios dar tik siekia pažangos, renkasi savo pažangos kelią. Tad turime pareigą joms padėti, visų pirma toms, kurios šiais sudėtingais laikais renkasi demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisėmis grįstą kelią“, – sakė G. Balčytytė.

Lietuvos stiprybė ir patirtis, kuria galime dalintis – efektyvus realaus laiko duomenų įveiklinimas.

Kaip diskusijoje pabrėžė Vyriausybės kanclerė, anaiptol ne viską siekiant pažangos lemia tam skiriami finansiniai resursai – tikslūs duomenys, gebėjimas juos apdoroti ir suprasti lemia geresnį planavimą bei įgyvendinimą, o tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų su tais pačiais ištekliais.

„Ši Vyriausybė skiria daug dėmesio, kad teisinė aplinka, įrankiai ir motyvacija remtis duomenimis valstybės valdyme būtų pakankami. Priimdami sprendimus pirmiausia atsižvelgiame į tai, kokia problema sprendžiama, kokie duomenys rodo, kad ją turime būtent tokią, kokią įsivaizduojame ir būtent toje vietoje. Dėka duomenų galime suprasti, ar einame teisingu keliu, ar mums reikia keisti maršrutą, peržiūrėti tikslų realizaciją, o galbūt ir teisėkūrą.

Valstybės duomenų ežeras sparčiai pildosi, duomenų ekosistemą kuriame iš valstybės institucijų valdomų sistemų, mokyklų, ligoninių, valstybės, savivaldybių įmonių duomenynų. Galima sakyti, kad yra prasidėjęs masinis viso viešojo sektoriaus duomenų „surašymas“, kuris netrukus išvirs į dar didesnius pokyčius, paliesiančius ir darnaus vystymosi tikslų pasiekimo stebėseną“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.

Seimo vaidmuo šioje srityje taip pat yra labai svarbus, pridūrė kanclerė. Šioje kadencijoje parlamentas priėmė teisės aktus, kuriais padėti pagrindai kokybiniams pokyčiams valstybės duomenų valdysenoje, dalis reikšmingų įstatymų pakeitimų dar laukia darbotvarkėje – žengus šiuos galutinius žingsnius, būtų sukurtas tvirtas teisinis pagrindas valstybės duomenų vientisumui, sąsajumui sukurti ir duomenimis grįstos teisėkūros principams įtvirtinti.

„Naudodamasi proga taip pat noriu paskatinti Seimo narius aktyviai naudotis valstybės duomenų valdysenos teikiamomis galimybėmis – tiek stebint valstybės pažangą, vykdant parlamentinę kontrolę, tiek ir gilinantis į konkrečias problemas, kurias Seimas nagrinėja. „Nėra duomenų“ nebegali būti priimtinu atsakymu – duomenų yra, kaip ir galimybių juos analizuoti ir vertinti, kurios ir toliau auga“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

Visas Vyriausybės kanclerės pasisakymas diskusijoje „Seimo vaidmuo įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje“.